Savaitgalį Kauno marių regioninio parko teritorijoje aplink penktąjį fortą buvo išties karšta. Šiandien (spalio 18 d.) čia susirinko per trisdešimt šratasvydžiui (angl. Airsoft) neabejingų ir šią intriguojančią karingą pramogą dar tik atrandančių žaidėjų iš visos Lietuvos. Šįkart visus juos apjungė ir suvienijo nebe pirmus metus rengiamas „Mūšis dėl imperijos". Tiesa, iki šiol toks didysis žaidimas vykdavo tik dažasvydžio (angl. Paintball) principu, o šiemet „Legionas" nutarė surengti atkaklų mūšį ir šratasvydininkams.
Kaip ir buvo numatyta iš anksto išplatintame žaidimo scenarijuje, žaidimo dalyviai pasiskirstė į dvi komandas. Jie tapo priešiškus santykius palaikančių ir ties grėsminga karinių veiksmų riba laviruojančių valstybių - Mėlynųjų respublikos ir Žaliųjų karalystės - karinių pajėgų nariais.
„Dažniausiai pasaulį valdžiusios imperijos po ilgo ir sėkmingo egzistavimo dėl vidinių nesutarimų ir didelio noro valdyti keliems ambicijų kupiniems lyderiams suskyla į keletą ar keliolika mažų daug silpnesnių valstybių. Tačiau jų vadovams vis tiek išlieka noras ir siekiai valdyti visą kadaise buvusios galingos imperijos teritoriją. Taip atsitiko ir mūsų atveju: nesenai buvusi galinga Baltoji imperija, mirus valdovui, skilo į dvi valstybes: Mėlynąją respubliką ir Žaliąją karalystę", - žaidimo organizatoriai pasakojo savo parengto scenarijaus prologe.
Vis dėlto nuoskaudos, ambicijos ir nesiliaunantis keršto jausmas neleido šių valstybių žmonėms, politikams ir vadovams nurimti, susitaikyti ir užmiršti stipriosios Baltosios imperijos. Laikui bėgant dvi valstybės, stiprindamos savo šalių gerovę, atitinkamai stiprino ir kariuomenę. Nuolat gaunama karinės žvalgybos informacija apie kaimyninės valstybės karinę galią skatino kitą šalį skirti dar daugiau dėmesio galimai priešo agresijai atremti bei nuolat stiprinti kariuomenę ir tobulinti savo valstybės puolimo ir gynybos planus. Tačiau neatlaikiusi vidinio spaudimo Mėlynųjų respublika paskelbė karą Žaliųjų karalystei informuodama, kad imsis karinių veiksmų. Numatyta aršios karinės atakos data - būtent šių metų spalio 18-oji!
Dar taikos metu valstybių gilumoje įkurti kariniai štabai, iš kurių vadovaujama armijoms, propagandinės radijo stotys ir karinės amunicijos sandėliai tapo svarbiausiais objektais kiekvienai iš susirėmime dalyvavusių pusių. Istoriškai ir geografiškai susiklostė, kad nuo Baltosios imperijos laikų dabartinių valstybių pasienyje, ginčytinoje teritorijoje yra likęs slaptas kuro atsargų sandėlis, kuris yra gyvybiškai svarbus abiems šalims. 
Vos prasidėjus neramumams, lygiai 12 val. įsiplieskė nieko gera nežadantis karinis konfliktas. Jau nuo pat pirmųjų akimirkų žaidimas neatrodė panašus į lengvą ir žaismingą pasišaudymą. Sudėtingas reljefas - kalnai ir 
statūs bei slidūs šlaitai - pareikalavo nemažų pastangų, kad dalyviai laiku užimtų norimas pozicijas. Nors šeštadienis buvo rudeniškai saulėtas, prieš tai kelias dienas tvyroję lietingi orai paliko pėdsakus. Net ir rimta kareiviška avalyne apsirūpinę žaidėjai ne sykį slystelėdavo ir rankomis kitomis kūno vietomis „paglostydavo" nukritusius lapus ir po jais esantį molį.
Abi priešininkų pusės iškėlė sau vienodus pirminius tikslus - nustatyti oponentų propagandinės radijo stoties buvimo vietą, ją užimti ir pradėti jos eteryje transliuoti savo propagandinę informaciją. Reikalingi garso įrašai buvo patikėti armijų generolams. Kiekviena transliacijos minutė priešininkų eteryje buvo itin brangi. Ne mažiau vertingas ir priešininkų turimas garso įrašas. Jį užvaldę kitos pusės kariai ir pristatę savo kariuomenės generolui, taip pat sparčiai artėjo pergalės link.
Atrodo, kad su šia užduotimi susidoroti geriau sekėsi žaliųjų komandai. Jie sugebėjo greitai perimti Mėlynųjų respublikos radijo stotį ir jos eteryje net 26 minutes transliavo savąją propagandą. Galiausiai atsitokėję mėlynieji atkakliu puolimu ir kelių granatų pagalba „išrūkė" priešininkus iš savo radijo stoties ir nutraukė ilgokai užsitęsusią transliaciją.
Tolesnė užduotis - nustatyti karinės amunicijos sandėlio buvimo vietą, jį užimti ir sandėlį susprogdinti (sprogdikliai vėlgi pas armijų generolus), o amuniciją pergabenti į štabą pas savo kariuomenės vadą. Čia vėlgi aktyviau veikė Žaliųjų karalystės kariai. Jie sugebėjo vikriai surasti priešininkų bunkerius ir pasiglemžti ten buvusias amunicijos atsargas.
Galiausiai sekė paskutinė ir kone lemiama ataka. Priešininkų kariuomenėms nurodyta nustatyti slaptą kuro atsargų sandėlį ir išgabenti kurą iš saugyklos savo į armijos štabą. Čia tykojo ypatingas pavojus, mat kuro sandėlis galėjo būti užminuotas. Čia savo išmonę, strategiją ir kovinį nuovokumą pademonstravo mėlynieji. Jiems pavyko užimti kuro atsargų sandėlį ir išnešti iš jo dvi didžiules statines, kurios netrukus atsidūrė generolo prižiūrimame štabe. Čia pat netrukus atsirado ir viena dėžė amunicijos iš priešininkų saugyklų.
„Suskaičiavus taškus, paaiškėjo, kad bemaž dvigubai daugiau jų surinko Žaliųjų karalystės atstovai. Tačiau juk ne skaičiuose esmė. Svarbiausia - geras oras ir šauniai praleistas laikas. Viliamės, kad visi likote patenkinti ir džiaugsimės susitikę čia ir kitą kartą", - po mūšio kalbėjo vienas iš jo organizatorių - klubo „Legionas" valdybos narys Raimondas Blaževičius.
Dar nespėję išsiskirstyti kariai negailėjo komplimentų mūšio rengėjams. Anot dalyvių, tai buvo vienas iš geriausiai organizuotų žaidimų. Juolab kad ir ginčų dėl „maklaudų" ar kitų nesusipratimų beveik nebuvo. Visus žaidėjus įdėmiai stebėjo gausios teisėjų pajėgos. Dar prieš mūšio pradžią buvo išsamiai paaiškinta: „Pamatę nesąžiningą žaidėją, prieisime ir įspėsime jį bei pažiūrėsime, koks numerėlis yra ant jo turimos apyrankės. Jei dar kartą tas pats žmogus mėgintų sukčiauti, tai be jokių išlygų reikštų jo žaidimo pabaigą, o vėliau ir visiems viešai bus paskelbti sukčiauti mėginusių dalyvių vardai."
Beje, dažnas teisėjas rankose vietoje ginklo laikė fotoaparatus ar filmavimo kameras, tad netrukus visi dalyviai galės dar sykį prisiminti įspūdingas mūšio akimirkas vartydami nuotraukas ar žiūrėdami į video kadrus.
Be to, prieš pat žaidimą ir jo metu mūšio eigą fiksavo ir žurnalistų komanda, užsiminusi, kad artimiausiu metu reportažas iš šratasvydininkų fiestos turėtų pasirodyti sekmadieninėje „LTV 2" televizijos laidoje „Septynios Kauno dienos". Nepražiopsokime!
Dėkodamas už gausų dalyvavimą, „Legionas" savo ruožtu kviečia visos Lietuvos šratasvydininkus kantriai laukti kito mūšio datos, o vos tik ją paskelbus, ir vėl atvykti su gera nuotaika ir kovingu nusiteikimu į Kauno penktąjį fortą.
