„Legionierių" gretos plečiasi
Rugsėjo 21-oji ilgam įsimins kelioms dešimtims Lietuvos dažasvydžio aistruolių. Tądien „Legiono" klubo gretas papildė dar beveik dvidešimt naujų narių, kuriuos vienija vienas pomėgis - dažasvydis (ang;. Paintball).
Šiandien (rugsėjo 21 d.) būrys jaunų, entuziastingų, azartiškų ir kovingai nusiteikusių jaunuolių rinkosi vaizdingose Kauno marių regioninio parko apylinkėse esančiame Penktajame forte. Po kelerių metų pertraukos čia vėl buvo surengtos Kauno apskrities dažasvydžio ir šratasvydžio sporto klubo „Legionas" naujų narių krikštynos. Simboliška, kad šįkart pradiniokų krikštas sutapo su dešimtmečio jubiliejumi, kurį skaičiuoja nuo 1998-ųjų metų gyvuojantis „Legionas". Vienas vyresnių kandidatų į „Legiono" klubo narius prisipažino šios akimirkos laukęs kone devynerius metus.
„Jei tikitės, kad čia bus kažkas panašaus į studentų krikštynas, tai turiu jus nuvilti. Jūsų laukia kur kas rimtesni išbandymai. Kovosite ne tik kiekvienas už save, bet ir už savo bendražygius. Mūšio lauke šios savybės itin vertingos", - rytinės rikiuotės metu „Legiono" naujokus šypsodamasis gąsdino vienas iš klubo valdybos narių Raimondas Blaževičius.
Netrukus prasidėjo neilgai trukę, tačiau daug vertingų žinių suteikę mokymai. Čia trys profesionalūs instruktoriai detaliai išaiškino taktinio judėjimo pagrindus, o netrukus išmokė sunerti „Vedlio" ir „Atvirkštinį" mazgus. Pastarųjų prireikė mėginant įtempti virvę ir tvirtinant karabinus, kad kariams netektų bristi per šaltą ir gilų pelkyną. Patyrę mokytojai paaiškino ir pagrindinius principus, kaip naudotis karabinais ir virvėmis, norint nusileisti iš aukštai arba priešingai - pakilti iš gilumos. Lygiai taip jie išdėstė ir esminius akcentus, kurie būtini suteikiant pirmąją pagalbą karo lauko sąlygomis.
Galiausiai buvo paskelbta užduotis, kuri anaiptol neatrodė panaši į smagų pasibėgiojimą miškingomis vietovėmis ar pramoginį pasišaudymą: „Jūs turite įveikti sudėtingą maršrutą, kuriame bus visko - pelkių, kalnų, įvairių kliūčių, minų, sprogimų ir dar daug ko. Kelio gale rasite sužeistą žmogų, kuriam privalote suteikti būtinąją pagalbą ir pargabenti nukentėjusįjį čia, kur dabar esame. Bus tikrai nelengva. Pasiskirstykite užduotimis. Nepulkite visko daryti visi vienu metu. Gerai apgalvokite savo veiksmų planą."
Pradėjus vykdyti krikštynų scenarijuje numatytą užduotį, nepavydėtiną misiją - plaukimą per gilią pelkę - vis dėlto teko atlikti dviem iš šešiolikos pradinokų. Iš pradžių atrodė, kad jiems tereikės perbristi negilią brastą, bet netrukus visos viltys žlugo, kai nuo stataus skardžio į vandenį virvėmis nuleisti jaunuoliai paniro iki juosmens, o brisdami link kito kranto ir krūtinėmis pajuto neaukštą vandens temperatūrą.
Vis dėlto užduotis buvo įgyvendinta pagal išankstinį veiksmų planą. Virvė po akimirkos jau buvo įtempta, o iškart po to ja vienas po kito pasileido karabinais prisikabinę ginkluoti ir kitokia reikiama manta apsikrovę „nekrikštukai".
Beje, tai nebuvo betikslis kliūčių įveikimo ruožas. Jau iš anksto krikštynas organizavę ir išbandymą naujokams rezgę patyrę dažasvydžio asai prasitarė, kad galop teks išgelbėti neva sunkiai sužeistą bičiulį.
Būnant kitame pelkės krante karo lauko įspūdį sustiprino aplink viena po kitos pokšėti ėmusios granatos. Teko būti apdairiems, nes vos už keliasdešimties metrų „kriktšovaikų" būrys priėjo minų lauką. Jį įrengę instruktoriai taip pat buvo iš anksto perspėję, kad minos tikros, jų keliamas pavojus ir grėsmė - taip pat. Visą kelią iki bunkerio, kuriame gulėjo „sužalotas" bendražygis, teko įveikinėti atsišaudant į šonuose išsidėsčiusius priešus. Laimė, šįkart juos atstojo spalvoti balionai, kuriuos, vos tik pastebėjus, prireikdavo taikliai nušauti.
„Priešas kairėje! Ne, jų ten net penki! Dėmesio, dešinėje du priešai, ties pirma ir trečia valanda! Atsargiai - minų laukas. Neužkliūkit! Einam, einam, pridengiam vieni kitus. Dairomės į šalis! Neskubam, veikime apdairiai", - tokie ir panašūs raginimai bei šūksniai sekmadienio popietę aidėjo V forto prieigose.
Dar kelios triukšmingos minutės ir būrys ryžtingai nusiteikusių ir jau gerokai suprakaitavusių karių pasiekė tamsų bunkerį. Pakeliui buvusiame minų lauke kariai buvo radę dėžę su žibaliniais deglais, butelį degaus skysčio ir kelis virvių ryšulius. Paaiškėjo, kad būtent čia teks panaudoti fakelus, mat iš tamsaus forto koridoriaus girdėjosi „sužeistojo" aimanos ir prašymai padėti. Pulti į pagalbą tamsoje, kai aplink minos ir kitokie sprogmenys, būtų buvę pernelyg pavojinga. Keli būrio nariai švietė kelią, o kiti, apsiginklavę automatais, vienas kitą pridengdami, žengė pirmyn.
Čia rastas tariamai sunkiai sužalotas vienas iš „Legiono" klubo senbuvių. Iš pradžių gelbėtojai sutvarstė jo „žaizdą" kojoje ir paėmę už rankų išvilko „nelaimėlį" laukan. Čia teko panaudoti ir neseniai minų lauke aptiktas virves, iš kurių, pasitelkus porą ilgų medinių kuolų, pavyko pagaminti neštuvus. Jais nukentėjusysis vargais negalais buvo užneštas į aukštus šlaitus, perkeltas per didžiulius barjerus ir pristatytas prie pelkės kranto.
Čia liko paskutinė ir bene sudėtingiausia užduotis - įtempta virve perkelti „nukentėjusįjį" į kitą krantą. Atrodo, kad naujokų sumanumas ir prieš tai instruktorių perteikta patirtis davė savo. Neilgai trukus tikslas buvo pasiektas ir gelbėjimo operacija baigta.
Smagu, kad net ir įtemptomis akimirkomis tarp „Legiono" naujokų tvyrojo gera nuotaika, kurią dar labiau pagyvindavo pasigirsdavęs vienas kitas pokštas. Pavyzdžiui, neštuvais gabenant „sužeistąjį" operacijos tikslo link, kelis sykius pasigirdo abejonės: „Lipdami į kalną nešime kojomis ar galva į priekį? Čia tikriausiai tyčia patį stambiausią senbuvį išrinko, kad naujokai pasikankintų, kaip reikiant."
Net ir įtemptas bei atkaklus darbas nė kiek nesumenkino pradedančiųjų dažasvydininkų ryžto. Dar vienam iš naujokų teko atlikti ne itin malonią misiją - nurišti kitame krante įtemptas virves ir su jomis bristi per šaltą pelkyno vandenį. Tačiau po to visi buvo laimingi.
Krikštynų dalyvių akyse po valandėlės sužibo dar didesnis džiaugsmas, kai visi jie turėjo progos garsiai perskaityti „Legiono" klubo narių priesaiką. Iškart po to kiekvienas buvęs kandidatas į „legionierius" gavo oficialius klubo narių pažymėjimus. Tokį kiekvieno naujoko statusą dar labiau sustiprino įteiktos emblemos, kurias visi jie privalės prisisiūti ant dešiniojo uniformos peties.
Krikštynų linksmybes, kaip ir kiekvieną mūšį „Legione", vainikavo bičiuliškas pasisėdėjimas prie bendro stalo, ilgi pašnekesiai ir, žinoma, gardūs, tik ką iškepti ir dar dūmų kvepiantys šašlykai.
